e

2 ẽ interj., é, è 1. et, tiek to (nusileidimui, nuolaidai reikšti): E, ką te su juo prasidėsi! Ėr. È, duok dar vieną burnikę! Vvr. E, geriau neprasidėk Gs. E, ką čia šnekėti! Ašb. 2. fe (nepasitenkinimui, pasibjaurėjimui, peikimui reikšti): Ẽ, koks tas anų valgis! Vvr. É, tie kopūstai jau nebskani Grg. E, kokie prasti linai! KlvrŽ. 3. eik (prieštaraujant): E, ką tu kalbi? J. 4. ei, ė (šaukiant): E, eik šen J. 5. kalbėjimo nesklandumui nusakyti: Neturi ką sakyt, tai vis ẽ ẽ ẽ – ẽksi Gs.